Draugystės portretai

Jau tapo įprasta gimtadieniuose, krikštynose ir net mergvakariuose matyti besisukiojantį fotografą, kuris įamžins jums svarbią dieną. Na jau nekalbant apie vestuves. Fotografas šiose šventėse yra MUST! Ir štai iškilo man klausimas- o kodėl nešvenčiame savo draugysčių. Ar tai, jog turi tikrą draugą, ne puiki proga švęsti ir įamžinti jums svarbų ryšį?

Kiek knygų prirašyta, eilių sukurta ir apdainuota būtent draugystė. Juk tikras draugas – ne tiesiog ant bet kurio kampo nutrenktas reklaminis stendas. Žinoma, instagraminio laikmečio fone draugai net tie, kurie “laikina” vienas kito nuotraukas, stebi tavo stories, gal net kartais parašo kokį komentarą, o gatvėje prasilenkiant sėkmingai tavęs nemato. Bet aš šį kartą ne apie tokias draugystes. Dabar apie tas draugystes, kurios prasidėjo nuo vaikystės kiemo (ane, Vaida?), galbūt nuo mokyklinio suolo, gal studijų auditorijos. Tačiau, manau, nebūtinai laikas yra tas dėmuo, kuris apibrėžia tikras draugystes. Gal jūsų tikras draugas sutiktas darbe visai neseniai, bet jaučiate tokį gilų ryšį ir tikrai suprantate, kad taip, tai mano sielos draugas.

Įamžinti savo draugystę šį kartą panoro Gabrielė ir Solveiga. Jos vienos tų, kurios draugystę viena kitoje surado darbo aplinkoje. Paklausus, kas joms yra draugystė, abi susimasto. Gabrielė lakoniškesnė, ilgu posmų iš jos neištrauksi, tad sako konkrečiai: man draugyste- tai betarpiškas pasitikėjimas ir galimybė būti tikruoju savimi”. Solveiga mano, jog tikra draugystė turi tris ingridientus: supratingumas, tolerancija ir atvirumas. Ką merginos vertina viena kitoje? Gabrielė: pasitikėjimą ir tikrumą. Solveiga: labai vertinu tai, jog mes labai panašios- dažnai žinau, kokia jos nuomonė vienu ar kitu klausimu. Manau, ne be reikalo abi esam skorpionės. Todėl vertinu ją visą ir visokią.

Pereikim prie vizualiosios šios draugystės portretų dalies. Fotosesijos siekis buvo sukurti kiek įmanoma ilgaamžius ir laikui nepavaldžius portretus. Tam tikslui nenaudojome jokių ultra madingų rūbų, aksesuarų. Norėjosi klasikos, paprastumo ir, svarbiausia, kad pažiūrėjus į portretus po n metų jie neatrodytų juokingi, o skleistų tą draugystės dvasią, istoriją ir šiltumą. Daug dėmesio skyrėme ir pozavimui. Kiekviena poza pasakoja savo istoriją. Pabandykite įminti kokią:) Na ir pabaigai klausimas- ar jūs turite savo sielos draugą? Ką jame vertinate? Ir… gal metas ir jums atšvęsti savo draugystę ją įamžinant? Jei taip – lauksiu laiškų indre@kudriavceva.lt

0 atsiliepimų

Komentuok


Palikti atsiliepimą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*